Atsimenu pačius geriausius mokytojus, kurie buvo išskirtinai nuoširdūs, kurie atiduodavo visą savo energiją mums, mokiniams, ir buvo tarsi antrieji tėvai.
Ypatingai šiltai prisimenu istorijos mokytojo Sauliaus Skardžiaus pamokas, kurios niekada nebūdavo nuobodžios, jis visuomet geriausiai perteikdavo ne tik akademinę informaciją, bet ir suteikdavo išmintingų gyvenimo pamokų. Taip pat lietuvių kalbos mokytoja Vitalija Indrišionienė įdėjo daug pastangų, jog būtumėme ne tik tinkamai išsilavinę, bet ir siekiantys kažko daugiau. Šiais dviem mokytojais iki šiol žaviuosi ir džiaugiuosi, jog teko galimybė sukaupti neįkainojamą patirtį mokantis iš jų.
Negaliu nepaminėti ir Astos Simonaitės. Tikrai galiu drąsiai teigti, jog ji buvo tarsi antroji mama, kuri visuomet įkvėps, padės, paguos ar kartu pasidžiaugs. Ji savo mokiniams, teatralams, atiduoda be galo daug, suteikia geriausias teatro meno žinias, siekia, jog visuomet į gyvenimą žiūrėtume pozityviai, ir leidžia scenoje atsiskleisti kitaip bei pajusti gyvenimo džiaugsmą.
Taigi džiaugiuosi, jog galėjau mokytis Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje, gauti žinių iš geriausių mokytojų bei įsitraukti į įvairias veiklas, o ypatingai, kaip ir minėjau, jog teko galimybė vaidinti. Tai padėjo atitrūkti nuo mokslų ir pasinerti į visai kitą pasaulį, kuomet gali atskleisti kitą savo pusę bei jautiesi pakylėta ir laiminga.
Kristina Lapienytė